Vilniaus oro uostas yra tarptautinis Lietuvos sostinės Vilniaus oro uostas. Jis yra už 5,9 km. į pietus nuo Vilniaus miesto. Tai yra didžiausias oro uostas iš keturių komercinių oro uostų Lietuvoje pagal keleivių srautus, turintis vieną kilimo ir tūpimo taką ir aptarnaujantis apie 5 mln. keleivių per metus. Tarptautinis Vilniaus oro uostas yra pigių skrydžių bendrovių „airBaltic“, „Ryanair“ ir „Wizz Air“ bazė. Šį oro uostą valdo valstybinė įmonė Lietuvos oro uostai prie Susisiekimo ministerijos.

Oro uostas pradėjo veiklą 1932 m. Rugpjūčio 17 d. Kaip Wilno – Porubanek. Porubanekas buvo kaimyninio kaimo, kuris šiandien yra Vilniaus Kirtimų rajono dalis, vardas. Iki Antrojo pasaulinio karo jis eksploatavo tuometinį vidaus kelią tarp Vilno (Vilnius) ir Varšuvos, taip pat tarptautinį kelią į Rygą. Nuo 1939 m. Balandžio 15 d. jis atidarė naują kelią į Kovną (šiais laikais Kaunas). Antrojo pasaulinio karo metu oro uostas buvo naudojamas kaip karinis aerodromas. Oro uostas vėl pradėjo veikti kaip civilinis oro uostas nuo 1944 m. Liepos 17 d.

Vilniaus oro uoste vykdomi reguliarūs ir užsakomieji skrydžiai į ir iš Vilniaus:

Aeroflot“ (Maskva – Šeremetjevas), „airBaltic“ (Amsterdamas, Berlynas – Tegelis, Geteborgas, Hamburgas, Miunchenas, Paryžius – Šarlas de Golis, Ryga, Talinas, Ciurichas), „Austrian Airlines” (Vienna), Belavia (Minskas), “Brussels Airlines” (Briuselis), „Corendon Airlines“ (Antalija, Hurgada), „Finnair” (Helsinkis), “Freebird Airlines” (Antalija, Bodrum), “GetJet Airlines” (Hurgada, Šarm el Šeichas), „Holiday Europe“ (Hurgada, Šarm el Šeichas), “Lauda” (Vienna), LOT Polish Airlines (London City, Varšuva), “Lufthansa” (Frankfurtas), “Onur Air” (Antalija), Norwegian Air (Oslas, Stokholmas), „Ryanair“ (Barselona, Bergamas, Berlynas – Schönefeld, Brėmenas, Šarlerua, Dublinas, Hahn, Charkovas, Kijevas – Boryspil, Liverpulis, Londonas – Lutonas, Londonas – Southend, Londonas – Stansted, Malta, Oslas – Gardermoen, Roma – Ciampino, Tel Avivas , Treviso), „Scandinavian Airlines“ (Kopenhaga, Stokholmas – Arlanda), „Smartwings Hungary“ (Corfu), „Turkish Airlines” (Istanbul), „Ukraine International Airlines“ (Kijevas – Boryspilis, Odesa), „Wizz Air“ (Barselona, Paryžius, Belfastas, Bilundas, Donkasteris, Dortmundas, Eindhovenas, Kijevas, Kutaisis, Larnaka, Londonas – Lutonas, Londonas – Southend, Lvovas, Milanas – Malpensa, Nica, Sankt Peterburgas, Oslas, Tel Aviv, Jerevana, Zaporožija, Eilat).

Sezoniniai skrydžiai iš Vilniaus oro uosto vykdomi į Antalija, Barselona, ​​Batumį, Bergamą, Bodrumą, Burgasą, Kataniją, Korfu, Dalamaną, Džerbą, Dubajų, Enfidhą, Faro, Funchal, Gazipaşa, Heraklioną, Izmir, Kefalonią, Malagą, Maljorkos Palmą, Patros, Pulą, Rodą, Splitą, Tenerifės pietūs, Tiraną, Tivatą, Varną.

Tarptautinis Vilniaus oro uostas, kaip savarankiška Lietuvos valstybės įmonė, savo veiklą pradėto 1991 m. rugsėjo 30 d. Šis oro uostas viso užima 326 ha plotą (perimetro ilgis 10,54 km), o jame naujausiais duomenimis dirba apie 700 specialistų. Kilimo ir tūpimo tako ilgis 2 515 m., o plotis 50 m. Aerodromui suteikta 4 E kategorija. Vilniaus oro uostas gali aptarnauti apie 2000 keleivių per valandą bei 10000 – 12000 keleivių per dieną ir apie 3 milijonus keleivių per metus. Vilniaus tarptautiniame oro uoste šiuo metu dirba dvi orlaivių antžeminio aptarnavimo įmonės – tai Baltic Ground Services ir Litcargus.

Keleivių terminalas skirstomas į atvykimo ir išvykimo sales. Senasis terminalas pastatytas dar 1954 m., o 1993 m. oro uostas buvo išplėstas – senąjį terminalo pastatą sujungus su naujai pastatytu keleivių išvykimo terminalu. Atvykimo salė yra pirmajame terminalo aukšte, kuri skirstoma į 3 sektorius. Pagrindiniu A sektoriumi naudojasi didžiausia dalis atvykstančių keleivių. Jis koridoriais susisiekia su iš kairės pusės esančiu sektoriumi B ir iš dešinės pusės esančiu sektoriumi C. Išvykimo salė yra antrajame terminalo aukšte, kur įrengta 30 keleivių registracijos vietų bei 14 išvykimo vartų.