Turkija

Turkija yra tarpžemyninė šalis, esanti Pietryčių Europoje ir Pietvakarių Azijoje, besiribojanti su Juodąja jūra. Kaimyninės šalys yra Armėnija, Azerbaidžanas, Bulgarija, Gruzija, Graikija, Iranas, Irakas ir Sirija. Turkija turi strateginę vietą, kontroliuojančią Turkijos sąsiaurius, jungiančius Juodąją ir Egėjo jūras. Turkijos geografiją sudaro siauros pakrančių lygumos vakaruose, kurios tampa vis tvirtesnės, judant į rytus. Vyriausybės sistema yra respublikinė parlamentinė demokratija; vyriausybės vadovas yra prezidentas, o vyriausybės vadovas yra ministras pirmininkas. Turkijos ekonomika yra mišri, joje auga privatusis sektorius kartu su centralizuotu ekonomikos planavimu ir vyriausybės reglamentavimu.

Turkija yra Europos ir Azijos kryžkelėje. Tai padarė ją svarbiu kraštu per visą pasaulio istoriją. Trojos miestas, išgarsėjęs graikų literatūroje, prieš tūkstančius metų buvo Turkijos pakrantėje. Pirmoji pagrindinė imperija, susiformavusi žemėje, buvo hetitų imperija. Juos sekė asirai, paskui graikai, kurie pradėjo įsikurti rajone maždaug 1100 m. prieš Kristų.

330 m. Bizantija tapo naująja Romos imperijos sostine, vadovaujama Romos imperatoriaus Konstantino I. Miestas buvo pervadintas Konstantinopoliu. XI amžiuje į kraštą pradėjo migruoti turkai. Arabai ir Seljukų sultonatas užkariavo didžiąją dalį žemės. XIII amžiuje atsirado Osmanų imperija, tačiau po Pirmojo pasaulinio karo Osmanų imperija žlugo. Tačiau Turkijos karo didvyris Mustafa Kemalis įkūrė Turkijos Respubliką. 1923 m. jis tapo žinomas kaip Ataturkas, kuris reiškia turkų tėvą. Po Antrojo pasaulinio karo, Sovietų Sąjungai pradėjus reikalauti karinių bazių Turkijoje, JAV paskelbė Trumano doktriną. Šiandien Turkija ir toliau naudojasi savivaldos laisvėmis ir klesti būdama viena istoriškiausių pasaulio valstybių turinčių nuostabų kraštovaizdį ir nepaprastą istoriją.

Turkija yra įsikūrusi Anatolijos pusiasalyje, kuris driekiasi tarp pietryčių Europos ir Azijos, o pati Turkijos teritorija užima net 97 % Anatolijos pusiasalio teritorijos. Daugelis Turkijoje esančių kalnų viršūnių siekia daugiau nei 3 tūkst. metrų, o aukščiausia Turkijos vieta yra Ararato kalnas, kurio viršūnė siekia net 5166 tūkst. metrų. Svarbiausios upės yra Tigras, Kizilirmakas, Sakarya ir Eufratas, o ežeras pavadinimu Van yra didžiausias čia esantis ežeras. Turkijos šalis įsikūrusi viename didžiausių geologinių taškų, tad čia itin dažnas reiškinys yra žemės drebėjimai.

Egėjo ir Viduržemio jūros pakrančių regionuose žiemos dažnai būna vėsios, lietingos, o vasaros itin sausos ir šiltos, dažniausiai be kritulių. Laikoma, kad pavasaris ir ruduo yra idealus laikas aplankyti šias vietoves, nes temperatūra vis dar išlieka aukšta, o lietaus kritulių kiekis yra itin mažas. Juodosios jūros pakrantės regionas, atvirkščiai, yra vėsesnis, o Turkijoje kritulių iškrenta bene daugiausia.

Centriniame Anatolijos plokščiakalnyje, kurį nuo jūros užstoja aukšti kalnai, žiemą būna labai šalta, o vasarą vyrauja beveik nepakeliamas karštis. Krituliai čia nedideli, tačiau žiemą iškrenta ganėtinai daug sniego. Tolimųjų rytų aukštumose vyrauja karštos bei sausos vasaros ir labai šaltos žiemos su gausiu sniegu.

Turkijos kultūra susiformavo iš Osmanų imperijos, Europos ir Islamo tradicijų elementų.

98 % Turkijos gyventojų yra musulmonai, dėl to islamas turi didelį vaidmenį kasdieniniame gyvenime, tačiau nuo 1928 m. Kemalio Atatiurko pradėta sekuliarizacija, stipriai paveikė Turkijos visuomenę ir kultūrą. Dėl šių skirtingų kultūrinių-istorinių įtakų veikiančių Turkijos identitetą, jos kultūra yra savotiškas modernumo, europietiškumo ir tradiciškumo bei religingumo derinys.

Tarp tam tikrų įpareigojimų musulmonams yra privalu melstis penkis kartus per dieną – auštant, vidurdienį, popiečio metu, saulėlydžio metu ir vakare. Tikslus laikas yra nurodomas vietiniame laikraštyje kiekvieną dieną. Penktadienis yra šventa musulmonų diena, nors Turkijoje tai nėra praktikuojama. Tačiau dauguma vyrų dalyvauja kongregacijos popietinėse maldose. Šventojo Ramadano mėnesio metu visi musulmonai turi pasninkauti nuo aušros iki sutemos.

Turkų kalba yra oficialioji Turkijos kalba, taip pat oficialioji Kipro kalba. Ja taip pat kalbama Irake, Graikijoje, Bulgarijoje, Makedonijos Respublikoje, Kosove, Albanijoje ir kai kuriuose kituose Rytų Europos regionuose. Turkiškai kalbama ir Azerbaidžane. Kitos Turkijoje vartojamos kalbos yra kurdų ir arabų.

Patys turkai garsėja kaip ypač draugiški, mandagūs ir svetingi žmonės. Jei esate pakviesti į turkų šeimos namus, būtinai paimkite jiems dovanų. Išmintinga vengti alkoholio, nes daugelis turkų nevartoja alkoholio dėl religinių priežasčių.

Stambulas

Vienas žymiausių pasaulio miestų Stambulas driekiasi Bosforo sąsiauriu ir yra vieta, kur susitinka Rytai ir Vakarai. Dėl savo ilgos ir audringos istorijos per amžius miestą paveikė įvairios kultūros ir čia gyvenę žmonės. Stambule yra daugybė senovės paminklų, tokių kaip garsioji Bizantijos Haghia Sophia bažnyčia.

Antalija

Antalija tai pagrindinis Turkijos kurortas Viduržemio jūros regione ir esantis tarsi rojus žemėje, kitaip dar vadinamas perlų miestu esančiu Viduržemio jūroje ir Turkijos Rivjeroje. Plačiose Antalijos ribose galima atrasti istoriją, gamtos grožį ir gausią vietinio gyvenimo stiliaus įvairovę.

Urgiupas

Mažas Urgiupo miestelis yra ramus ir tykus, tačiau turintis gyvą miesto centrą su gausiu viešbučių, kavinių bei restoranų pasiūla. Nors čia nėra daug ypatingų lankytinų vietų, gražūs akmeniniai Urgiupo miestelio namai ir seni uolėti šlaitai daro jį išties vaizdingu miestu, kurį verta aplankyti ir iš arčiau susipažinti bent kartą.

Alanija

Alanija yra viena labiausiai išsivysčiusių ir labiausiai turistų pamėgtų provincijų Viduržemio jūros regione, 138 km į rytus nuo Antalijos. Tai pusiasalis, kurį supa Tauro kalnai šiaurėje ir Viduržemio jūra pietuose. Alanija yra vienas gražiausių miestų, kuriame paplūdimiai ir gamta puikiai dera su istorija ir pramogomis.

 Izmiras

Trečias pagal dydį Turkijos miestas – kupinas gyvybės ir energijos. Su jaukia krantinės promenada, kurioje pilna puikių restoranų, barų ir kavinių, tai smagus miestas, kurį verta aplankyti. Be viso to Izmiras gali puikuotis turintis daugybę senų bažnyčių ir mečečių, o taip pat puikių istorijos ir meno muziejų.

Nesvarbu, ar tai nuostabūs paplūdimiai ir įlankos, ar senovės istorinės vietos bei nuostabios mečetės, Turkija niekada nenuvils. Skanūs patiekalai, draugiški ir svetingi gyventojai ir turtingas Turkijos kultūros paveldas sukuria svaiginančią patirtį, kuri tikrai ilgai išliks atmintyje. Nuo judrių Stambulo gatvių iki ramaus, atlaidus gyvenimo būdo Urgiupe miestelyje – šiuose didinguose Turkijos šalies miestuose kiekvienas atvykėlis ras kuo pasidžiaugti.