Tarptautinis Kauno oro uostas yra antras pagal užimtumą civilinis oro uostas Lietuvoje po Vilniaus oro uosto ir ketvirtas užimčiausias Baltijos šalyse. Oro uostas yra centrinėje šalies dalyje, 14 km į šiaurės rytus nuo Kauno miesto centro ir 100 km. į vakarus nuo sostinės Vilniaus.

1988m. oro uostas buvo perkeltas iš istorinio S. Dariaus ir S. Girėno oro uosto, esančio centrinėje Kauno miesto dalyje į dabartinę vietą. 1991 m., po Lietuvos nepriklausomybės, Kauno oro uostas įgijo tarptautinio oro uosto statusą, o 1996 m. tapo Tarptautinės oro uostų tarybos nariu ir pradėjo dalyvauti asociacijos „Lietuvos oro uostai“ veikloje.

Tuo laikotarpiu, vykdomų skrydžių diapazonas buvo nedidelis ir buvo planuojami vos keletas suplanuotų skrydžių iš Kauno į Kijevą, Charkovą, Maskvą, Odesą, Simferopolį ir Šiaulius. Kaune tuo metu įsikūrusi regioninė oro linijų bendrovė „Air Lietuva“ vykdė reguliarius ir užsakomuosius skrydžius iš Kauno į Budapeštą, Bilundą, Hamburgą, Malmę ir Oslą nuo 1993 iki 2004 metų.

Pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ pradėjo vykdyti skrydžius į Kauną nuo 2004 m., o 2006 m. ji paskelbė įsteigianti savo bazę Kaune. 2013 m. pradžioje „Ryanair“ investavo daugiau nei 3 milijonus eurų į naują orlaivių techninės priežiūros ir remonto angarą Kaune, kuriame, pagal 2018 m. duomenis dirba 220 žmonių. Aviakompanija šiuo metu ir toliau plečia savo orlaivių priežiūros veiklą Kauno oro uoste, planuodama papildomas 1,6 milijono eurų investicijas, kurios leis aptarnauti dvigubai daugiau orlaivių. Bendrovėje taip pat ketinama įdarbinti 40 papildomų aviacijos mechanikų, o užimtumo strategija pagrįsta bendrovės bendradarbiavimu su Kauno technologijos universiteto Kauno mechanikos mokykla, siekiant paruošti reikiamus specialistus ir pakviesti studentus į stažuotes.

Kita pigius skrydžius siūlanti oro linijų „airBaltic“ bendrovė vykdė Rygos – Kauno dienos reisus 2006–2008 ir 2009–2014 m., o “Wizz Air” trumpą laiką nuo 2005 m. vykdė skrydžius maršrutais Kaunas – Varšuva – Londonas (Luton). Nuo 2018 m. Gegužės 21 dienos “LOT Polish Airlines” pradėjo vykdyti šešis savaitinius skrydžius į Kauno oro uosto į Varšuvą.

Kauno oro uosto kilimo ir tūpimo takas yra 3 250 m ilgio ir 45 m. pločio ir yra klasifikuojamas pagal 4E ICAO nuorodos kodą. Tai leidžia valdyti orlaivius, kurių sparnų atstumas iki 45 m. ir 14 m. pagrindinės pavaros rato atstumo, įskaitant „Boeing 747“ ar „Antonov An-124“ dydžio plokštumas. KTT orientuotas vakarietiškų vėjų dominuojančia kryptimi; jame taip pat įrengta „CAT II ILS“ įranga, leidžianti Kauno oro uostui priimti orlaivius, kurių meteorologinės sąlygos yra mažiausios.

Teorinis kilimo ir tūpimo tako vidutinis pajėgumas, kai orlaiviai tūpia ar kyla į orą, yra 12 skrydžių per valandą. 2009 m. buvo pastatytas naujas riedėjimo takas, skirtas pagerinti kilimo ir tūpimo tako sistemą, o 2013 m. Birželio mėn. buvo pradėti papildomi riedėjimo takų tobulinimo darbai, praplečiant pietinę oro uosto dalį, iki 2014 m. pabaigos nutiesiant naują 190 m. ilgio ir 23,2 m. pločio kilimo ir tūpimo taką.

2008 m. keleivių vežimui buvo atidarytas naujas trijų aukštų terminalo pastatas. 7573 kvadratinių metrų pastatas gali aptarnauti 800 000 keleivių per metus, o maksimalus pajėgumas jau buvo pasiektas 2010 m., praėjus trejiems metams po atidarymo. Terminalas visiškai atitinka Šengeno reglamentus. Jame taip pat yra visos būtinos sąlygos atvykstantiems keleiviams, įskaitant keitimo biurus ir automobilių nuomos biurus. Viršutiniai du lygiai skirti tik išvykstantiems keleiviams. Visi 12 registracijos stalų yra pirmame aukšte, kur keleivių srautai yra atskirti į Šengeno ir ne Šengeno išvykimo zonas per apsaugos zonas, esančias pirmame ir antrame aukštuose. Oro uoste nėra oro tiltų, todėl didžiausias oro uosto klientas „Ryanair“ teikia pirmenybę įlaipinimui ir išlaipinimui. Terminale taip pat yra oro uostų bilietų kasos, turizmo agentų paslaugų skyrius, kelios parduotuvės, barai ir kavinės, kurių apstu visose oro uosto prieigose.

Kauno tarptautiniame oro uoste vykdomi šie skrydžiai:

Bulgaria Air” (Varna), “Corendon Airlines” (Antalija), “Lauda” (Zadar), “LOT Polish Airlines” (Varšuva), “Norwegian Air” (Oslas), “Ryanair” (Alikantė, Bolonija, Bristolis, Kopenhaga, Dublinas, Edinburgas, LondonasLutonas, Londonas – Stanstedas, Milanas – Malpensa, Pafosas, Šenonas

ir sezoniniai skrydžiai Kelnas / Bona, Eilatas, Neapolis, Niurnbergas, Maljorkos Palma, Rodas, Riminis), “Wizz Air” (Ålesundas, Bergenas, Eindhovenas, Londonas – Lutonas, Stavangeris, Turku).

Kaune įsikūręs oro uostas, šiuo metu yra antras didžiausias civilinis oro uostas visoje Lietuvoje po Vilniaus miesto oro uosto. Taip pat tai ketvirtas didžiausias oro uostas iš visų Baltijos šalių.