Juodkalnija yra šalis, esanti Pietryčių Europoje. Ji turi pakrantę prie Adrijos jūros ir ribojasi su Kroatija, Bosnija ir Hercegovina, Serbija, Kosovu ir Albanija. Juodkalnijos geografija skiriasi nuo kalnų grandinių palei Serbiją ir Albaniją iki siauros Adrijos jūros pakrantės lygumos. Vyriausybės sistema yra parlamentinė respublika; vyriausybės vadovas yra prezidentas, o vyriausybės vadovas yra ministras pirmininkas. Juodkalnijoje paslaugos pagrįstos rinkos ekonomika, kurioje prekių ir paslaugų kainos nustatomos pagal nemokamą kainų sistemą. Juodkalnija yra Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimo (CEFTA) narė.
Tai, kas dabar yra Juodkalnija, XIV amžiuje buvo Serbijos kunigaikštystė Zeta. Kunigaikštystę XIV – XIX amžiuje valdė Osmanų imperija, nors šis kalnuotas regionas sugebėjo išvengti griežtos Osmanų kontrolės. Tada ji tapo kunigaikštystė Austrijos-Vengrijos imperijoje ir 1878 m. pasiekė nepriklausomybę. 1910 m. Kunigaikštis Nikolajus I paskelbė save karaliumi. Pirmojo pasaulinio karo metu Juodkalnija kovojo nuo sąjungininkų pusės ir buvo nugalėta Austrijos-Vokietijos pajėgų. Nikolajus buvo priverstas bėgti iš šalies, o Juodkalnija buvo aneksuota prie Serbijos, tada vadinta serbų, kroatų ir slovėnų karalyste ir 1929 m. pervadinta Jugoslavija.
Po Antrojo pasaulinio karo Jugoslavija tapo Josipo Tito komunistine respublika. Tito kontroliavo etninę įtampą iki pat mirties 1980 m. 1980 m. be savo slavų įtakos etniniai ir nacionalistiniai skirtumai ėmė ryškėti, o 1990 m. Jugoslavija ėmė skilti žiauriame dešimties metų pilietiniame kare. Po karo Serbija ir Juodkalnija buvo vienintelės dvi Jugoslavijos respublikos, o 2003 m. Vasario mėn. jos suformavo naują valstybę – laisvą federaciją, vadinamą Serbija ir Juodkalnija. Buvo susitarta dėl Juodkalnijos besipriešinančio nepriklausomybės skatinimo ir numatyta, kad Juodkalnija po trejų metų gali surengti referendumą dėl nepriklausomybės. 2003 m. Gegužę Filipas Vujanovičius, stiprus Juodkalnijos nepriklausomybės gynėjas, buvo išrinktas Juodkalnijos prezidentu. 2006 m. Gegužės mėn. Juodkalnija surengė referendumą dėl nepriklausomybės. Birželio 3 d. ji paskelbė nepriklausomybę, o birželio 26 d. tapo 192-ąja Jungtinių Tautų nare.
Nuo aukščiausių Serbijos ir Albanijos sienų viršūnių iki nedidelės pakrantės lygumos, dėl savo padėties Balkanų pusiasalyje ir Adrijos jūroje Juodkalnijai būdingas įvairus kraštovaizdis. Susidedančios iš vientisos reljefo Europoje, Juodkalnijos žymiausios kalnų grandinės yra Durmitoro kalnas, Orjeno kalnas ir Lovceno kalnas. Aukščiausias taškas yra „Durmitor“ diapazone esantis Bobotovas Kukas, kurio aukštis siekia 2 522 m. Rytuose, palei Adrijos jūrą, žymus Juodkalnijos pakrantės elementas yra povandeninis upių kanjonas, žinomas kaip Kotoro įlanka. Svarbios Juodkalnijos upės yra Drina, Tara ir Lim. Didžiausias Juodkalnijos ežeras yra Skadaro ežeras, juo dalijamasi su Albanija.
Juodkalnijoje Viduržemio jūros klimatas suteikia šiltą, sausą vasarą ir švelnią, tačiau lietingą žiemą. Vidutinė vasaros temperatūra išlieka maždaug 27 ° C, tačiau aukščiausia temperatūra gali pasiekti daugiau nei 37 ° C, ypač liepą ir rugpjūtį. Žiemą vėsiau – nuo 8 ° C pakrantėje iki -3 ° C kalnuose. Juodkalnijos kalnuotuose regionuose metinis kritulių kiekies siekia apie 4,928 mm. Nors sniegas yra ypač retas, tačiau daugiausia kritulių iškrenta būtent žiemą.
Įvairi Juodkalnijos kultūra atspindi jos geografinę padėtį, etninių grupių įvairovę ir varginančią tūkstantmečių istoriją, kilusią iš senovės Graikijos, Romos, Bizantijos, Turkijos, Venecijos, Austrijos ir Vengrijos bei Jugoslavijos. Šis turtingas derinys atspindimas jos įsitikinimuose, įskaitant drąsą ir žmogiškumą, lojalumą ir meilę šaliai. Jos istoriniai miestai ir garsūs viduramžių freskos atspindi šalies architektūros ir meno raidą.
Pirmieji rašytiniai kūriniai buvo pagrįsti legendomis ir liaudies pasakomis kurie vis dar yra mėgstamiausia šalies paveldo dalis. Šiuolaikinė kultūra palaiko vaizduojamąjį meną, taip pat dramą ir muziką, o šalis sukūrė daugybę aukštai vertinamų menininkų. Religija yra svarbus Juodkalnijos aspektas, kai pagrindinės ortodoksų krikščionių šventos dienos yra vertinamos rimtai, o šeimos gyvenimas yra visos veiklos centras. Tradiciniai festivaliai taip pat yra labai vertinami, nes dauguma jų vyksta siekiant išsaugoti ir apsaugoti krašto senovės papročius, legendas, muziką ir šokių formas.
Vietinė kalba vadinama juodkalniečių kalba. Ji buvo įtraukta į Tarptautinės standartizacijos organizacijos pripažintų kalbų kodų sąrašą, ją identifikuojant kaip atskirą kalbą. Tai ta pati kalba, kuria kalbama Kroatijoje, Serbijoje ir Bosnijoje ir Hercegovinoje, tačiau su dialektiniais skirtumais. Juodkalniečių kalba yra slavų kalba, priklausanti indoeuropiečių šeimai.
Budva
Kadaise mažas ir ramus pakrantės miestelis, šiandien yra Juodkalnijos turizmo metropolija ir vienas garsiausių ir labiausiai apkrautų Juodkalnijos pakrantės miestų vasarą. Budva turi savo Havajus – salą priešais miestą su nuostabiais paplūdimiais bei jūros gėrybių patiekalais.
Tivatas
Nors nemaža Tivatos dalis yra moderni ir spalvinga, čia galima rasti unikalių istorijos pėdsakų – Renesanso vasaros namus „Buca“ miesto centre ar „Ostrvo Cvijeca“ su sakraliniais paminklais.
Žabljakas
Šis miestas yra 1456 m aukštyje. Įsikūręs pačiame milžiniško Durmitoro kalno centre ir viduryje Durmitoro nacionalinio parko. Šis nedidelis Juodkalnijos šiaurėje esantis miestas, apsuptas daugybės ežerų ir daugybės kalnų viršūnių. Dėl natūralių grožybių, atsirandančių kiekviename žingsnyje, miestas vasarą pritraukia daugybę lankytojų.
Cetinė
Cetinė miestas yra Lovceno kalno bazėje. Tai Juodkalnijos kultūrinio ir istorinio paveldo lobis. Du tipiškiausi pastatai yra Cetinje ir Biljarda vienuolynai.
Kotoras
Tai dramatiškas miestelis, kuriame vietiniai gyvena viduramžių bažnyčių, katedrų, Venecijos rūmų ir kolonų labirintuose. Kotoro miesto kontrastai – senos aikštės su moderniomis kavinėmis ir serenadų bei gyvos muzikos garsai.
Šioje nedidelėje vаlstybėje, įsikūrusioje Bаlkаnuose, gyvenа šiek tiek dаugiаu nei 600 tūkstаnčių žmonių, tаčiаu jos grožis ir didybė – stulbinаntys. Tаi rodo ir vis аugаntis Juodkаlnijos populiаrumаs tаrp keliаutojų. Kаlnuotа, miškingа, skаlаujаmа Аdrijos jūros ir nusėtа unikаlаus pаveldo objektаis: nuo neišdildomą įspūdį pаliekаnčio vienuolyno, nepаkаrtojаmų nаcionаlinių pаrkų iki аutentiškumu dvelkiаnčių miestų – ši šаlis, vienаs geriаusių pаsirinkimų kelionei.
Naujausi komentarai