Ispanija

Ispanija yra šalis, esanti Pietvakarių Europoje. Pakrantėse yra Biskajos įlanka, Viduržemio jūra ir Šiaurės Atlanto vandenynas. Kaimyninės šalys yra Andora, Prancūzija, Gibraltaras, Portugalija ir Marokas. Ispanija kontroliuoja keletą Maroko šiaurėje esančių teritorijų, įskaitant keletą anklavų ir Kanarų salas. Ispanija ribojasi su Pirėnų kalnais. Vyriausybės sistema yra parlamentinė monarchija; valstybės vadovas yra karalius, o vyriausybės vadovas yra prezidentas. Ispanijoje yra mišri kapitalistinė ekonomika, kurioje egzistuoja įvairi privati laisvė kartu su centralizuotu ekonomikos planavimu ir vyriausybės reglamentavimu. Ispanija taip pat yra Europos Sąjungos (ES) narė.

Ispanija yra Pietvakarių Europoje rytiniame Iberijos pusiasalyje, kuria ji dalijasi su Portugalija. Iberijos pusiasalis per šimtmečius buvo okupuotas daugelio imperijų. Finikiečiai atvyko 9 amžiuje prieš Kristų, po jų sekė graikai, kartaginiečiai ir romėnai. Romos imperija darė ilgalaikį poveikį Ispanijos kultūrai. Vėliau atvyko vizigotai ir išvarė romėnus. 711 m. maurai iš Vidurinės Afrikos pusės atkeliavo į Viduržemio jūrą ir užkariavo didžiąją dalį Ispanijos.

1936 m. Ispanijoje kilo pilietinis karas. Nacionalistų pajėgos laimėjo, o generolas Francisco Franco tapo lyderiu ir valdė iki 1975 m. Ispanija sugebėjo išlikti neutrali per Antrąjį pasaulinį karą, tačiau šiek tiek atsiribojo nuo Vokietijos, apsunkindama viską po karo. Po diktatoriaus Franco mirties Ispanija ėmėsi reformų ir gerino savo ekonomiką. Ispanija tapo Europos Sąjungos nare 1986 m.

Ispanijos teritorija užima didžiąją dalį Iberijos pusiasalio sausumos ploto. Prie reikšmingų Ispanijos kalnų yra priskiriami tokie kalnai kaip Cordillera Cantabrica ir Sistema Iberico esantys Ispanijos šiaurėje. Taip pat masyvūs Pirėnai šiaurės rytuose, kur daugelis viršūnių siekia 3000 metrų bei uolėta Siera de Cuenca esanti Ispanijos rytuose ir žemutinė Montes de Toledo ir Serrania de Cuenca esančios pietryčiuose.

Tolimųjų pietų kraštovaizdyje vyrauja Cordillera Betica ir Sierra Nevada kalnai. Aukščiausias žemyninės Ispanijos taškas (Mulhacenas yra 3,481 metro) yra Siera Nevadoje. Prie reikšmingų žemumų priskiriama ir derlinga Andalūzijos lyguma pietvakariuose ir Ebro upės baseinas šiaurės rytuose. Be to, didelę Ispanijos dalį sudaro žemos ir siauros pakrančių lygumos, kurios skiria kalnus nuo jūros.

Šiose giliai įdubusiose pakrančių vietose yra daugybė įlankų, kurių dauguma jų turi smėlio paplūdimius. Tolimuosiuose šiaurės vakaruose, palei Biskajos įlanką, kranto priekyje driekiasi tvirtos uolos. Gibraltaro sąsiauris į pietus skiria Ispaniją ir Europą nuo Maroko (Afrikos). Šalis taip pat turi maždaug 1500 upių, iš kurių ilgiausios ir reikšmingiausios upės yra Douro (Duero), Ebro, Jucar, Tagus (Tejo), Guadiana ir Guadalquivir upės.

Ispanijos vidurio ir šiaurės sąlygos laikomos beveik tobulomis pavasario ir vasaros pabaigoje, kadangi galima išvengti slegiančių liepos ir rugpjūčio karščių bei daug šaltesnių vėlyvo rudens ir žiemos sąlygų. „Costa del Sol“ ir kitos pietinės pakrančių zonos yra maloniai šiltos ištisus metus. Andalūzijos regione (net žiemą) dienos paprastai būna saulėtos ir šiltos. Andalūzijoje vasaros mėnesiai dažnai būna karšti ir drėgni. Ieškantiems vasaros karščio visada yra geras pasirinkimas kalnai, taip pat šiaurinės pakrantės zonos nuo La Korunos iki San Sabastian. Šiaurinės kalnų vietovės – ypač Kantabrica ir Pirėnai – žiemą yra daug šaltesnės, o viršutiniuose aukštikalnėse gausesnės sniego atžvilgiu.

Ispanijoje yra įvairi kultūra, kurią formavo tūkstančius metų trukusios skirtingų karalysčių okupacijos. Senovės graikai, romėnai, maurai, keltai kartaginiečiai ir finikiečiai, kurie apsigyveno šalyje, vaidino svarbų vaidmenį formuojant šalies kultūros paveldą. Religija (ir ypač krikščionybė) taip pat yra svarbus veiksnys formuojant Ispanijos kultūrų įvairovę.

Viena geriausiai žinomų kultūros tradicijų Ispanijoje yra siesta. Darbuotojai ir studentai priešpiečių metu grįžta namo, kad prieš grįždami į darbą ar studijas galėtų keletą valandų pailsėti ar pabendrauti. Siesta iš pradžių prasidėjo kaip priemonė norint išvengti stipraus vidurdienio karščio. Ispanijoje ji išliko populiari tradicija iki pat šių dienų.

Ispanijoje gyvena apie 40 milijonų žmonių, o gyventojų tankis yra daug mažesnis nei daugumoje kitų Europos šalių. Geografinės kliūtys padėjo išsaugoti aktyvų visų šešių Ispanijos etninių grupių tapatybės jausmą. Kastilijos gyventojai, gyvenantys centrinėje Mesetoje, yra pagrindinė tautos grupė, o kastilų ispanų kalba yra Ispanijos nacionalinė kalba. Kitos grupės yra galisai, baskai, katalonai, levante ir andalūziečiai.

Ispanų kalba yra gimtoji kalba ir yra antroji pasaulyje kalba pagal tai, kiek žmonių ją vartoja kaip savo pirmąją kalbą. Tai yra fonetinė kalba, kuri dalijasi dalį žodžių kartu su anglų kalba, kadangi abi kalbos turi daug panašių žodžių, kilusių iš arabų ir lotynų kalbų.

Katalikų krikščionybė yra populiariausia religija Ispanijoje. 70–75 proc. Ispanų tapatinasi su šia religija. Islamas yra antra pagal dydį religija, tačiau daugelis ispanų reguliariai nedalyvauja religinėse pamaldose. Ispanijos bažnyčia prižiūri vieną didžiausių religinės architektūros (ir meno) saugyklų pasaulyje, tarp jų puikias Kordobos (buvusios mečetės) katedras, Santjago de Kompostelą, Burgosą, Leoną, Seviliją ir Toledą, tokius vienuolynus kaip San Millán, Silosai, „Monstserrat“, „Poblet“ ar „Las Huelgas“ arba tokias bažnyčias kaip „Sagrada Familia“ Barselonoje, kurias sukūrė Antoni Gaudí.

Barselona

Barselona, ​​antras pagal dydį Ispanijos miestas, esantis šiaurės rytiniame kampe ant Viduržemio jūros kranto. Barselona garsėja savo architektūra, nes daugelį pastatų pastatė garsus architektas Antonio Gaudi. Barselonoje nuo 1992 m. rengiamos olimpines žaidynes, tad tai viena iš populiariausių vietų Ispanijoje, kurioje lankosi turistai.

Granada

Granada – miestas Sierra Nevada kalnų papėdėje, pietų Ispanijos Andalūzijos regione. Miestas alsuoja islamo paveldu ir turi dvi UNESCO pasaulio paveldo vietas: Alhambrą, galingą tvirtovę su maurų rūmais, bokštais bei sodais ir Albayzino rajoną, kuriame įsikūrė pradinė Iberijos gentis. Granadoje vyksta flamenko pasirodymai, o  gausus žiemos sniegas šiame regione suteikia galimybę žiemos sportui Sierra Nevada kalnuose. Vasarą Granadoje esantys paplūdimiai suteikia atokvėpį nuo karščio.

Madridas

Madridas, Ispanijos sostinė ir karališkosios šeimos rezidencija, yra didžiausias Ispanijos miestas ir Ispanijos verslo būstinė. Futbolas yra populiari sporto šaka Madride, o intensyvesnis bulių kautynių sportas vyksta Las Ventas mieste, kuris laikomas vienu iš svarbiausių Ispanijos žiedų. Architektūros entuziastai gali aplankyti Karališkuosius rūmus ir gretimus Sabatini sodus, pastatytus XVIII a.

Malaga

Malaga, populiarus kurortinis miestelis prie Viduržemio jūros Andalūzijos regione, yra provincijos dalis, žinoma kaip Costa del Sol. Lankytojai Malagoje ras įdomių artefaktų ir struktūrų, rodančių arabų įtaką. Malaga taip pat buvo Pablo Pikaso gimtinė.

Valensija

Valensija, trečias pagal dydį Ispanijos miestas, yra populiari turistų lankoma vieta Ispanijos vakaruose prie Viduržemio jūros. Valensija garsėja apelsinų giraitėmis, jūrinėmis sporto šakomis ir paplūdimiais ir yra laikoma vienu pagrindinių verslo centrų Viduržemio jūroje. Istorijos mėgėjai gali aplankyti katedrą, kurioje yra laikomas Šventasis Gralis.

 Ispanija yra antra pagal dydį tauta Europoje po Prancūzijos. Tai kontrastų ir kraštutinumų šalis, kurios reljefą sudaro Viduržemio jūros paplūdimiai, apsnigti Pirėnų kalnai, sausos lygumos ir pakrantės, bei vulkaninės kilmės salos ir kalvos. Ispanijoje gyvenantys vietiniai turi tvirtą regioninį identitetą, kurį lemia Ispanijos įvairi geografija ir istoriniai įvykiai.